Duomenų nutekėjimo žalos atlyginimas: svarbiausi aspektai
Duomenų nutekėjimas gali sukelti reikšmingų finansinių nuostolių ir reputacijos žalą. Sužinokite, kaip apskaičiuoti ir gauti žalos atlyginimą už duomenų nutekėjimą Lietuvoje.
Apie Veriva UAB
Dauguma Lietuvos verslų neturi BDAR problemos — jie turi neaiškumo problemą. Veriva UAB sujungia teisinę ir IT kompetenciją vienoje komandoje, kad atitiktis būtų ne popierius stalčiuje, o realiai veikianti sistema.
Neteikiame bendrų rekomendacijų ar skaidrių. Atliekame auditus, rengiame dokumentus ir prižiūrime atitiktį realiose įmonės sistemose — nuo duomenų tvarkymo registro iki incidentų valdymo. Jei dokumentas neatitinka realios praktikos, jis nepadeda per VDAI patikrinimą.
Kiekviena paslauga baigiasi konkrečiu, naudojamu rezultatu — audito ataskaita, pasirašyta sutartimi ar paskirtu pareigūnu. Rankinis atitikties valdymas nespėja su reglamentų pokyčiais; mūsų sistema tai daro nuosekliai.
- BDAR atitiktis — auditas, RoPA, privatumo politikos, DPA sutartys
- DPO funkcija — išorinis duomenų apsaugos pareigūnas, mėnesinė stebėsena
- Kibernetinis saugumas — IT auditas, NIS2 atitiktis, phishing mokymai
Kas yra duomenų nutekėjimas ir jo pasekmės?
Duomenų nutekėjimas gali turėti rimtų pasekmių įmonėms. Pagrindinės žalos priežastys dažnai yra techniniai trūkumai, darbuotojų klaidos arba kibernetiniai išpuoliai. Remiantis 2022 metų duomenimis, 43% organizacijų patyrė duomenų nutekėjimą dėl vidinių klaidų, o 37% dėl išorinių grėsmių. Įmonės atsakomybė, kaip numatyta BDAR, apima privalomą informuoti paveiktus asmenis ir priežiūros institucijas. Dėl to gali kilti dideli finansiniai nuostoliai, siekiant kompensuoti žalą. Pavyzdžiui, kai kurios įmonės susiduria su baudomis, kurios gali siekti iki 4% metinės apyvartos.
Be to, duomenų nutekėjimas gali pakenkti įmonės reputacijai. Klientai gali prarasti pasitikėjimą, o tai gali lemti pajamų sumažėjimą. Tyrimai rodo, kad 70% vartotojų atsisakytų paslaugų, jei sužinotų apie duomenų nutekėjimą. Be to, teisminiai procesai gali užtrukti ilgai ir reikalauti papildomų išlaidų, todėl įmonės privalo skirti išteklius rizikos valdymui ir prevencinėms priemonėms.
Pasekmės gali būti ne tik finansinės, bet ir teisinės. Įmonės, nesilaikančios BDAR reikalavimų, gali susidurti su rimtomis teisminėmis pasekmėmis. Tai gali apimti civilines bylas ir baudžiamąją atsakomybę. Todėl būtina užtikrinti, kad įmonės duomenys būtų saugūs ir atitiktų visus teisės aktų reikalavimus. Prevencinės priemonės, tokios kaip reguliarios saugumo auditai ir darbuotojų mokymai, padeda sumažinti duomenų nutekėjimo riziką.
Kaip apskaičiuoti žalos atlyginimą?
Žalos atlyginimo apskaičiavimas po duomenų nutekėjimo reikalauja tikslių metodų ir įrankių. Pirmiausia, būtina nustatyti patirtus nuostolius. Skaičiavimo metodai gali apimti tiesioginius nuostolius, kaip finansiniai nuostoliai, ir netiesioginius, pavyzdžiui, reputacijos praradimą. Tiesioginių nuostolių pavyzdys – išlaidų, susijusių su duomenų atkūrimu ir sistemų atnaujinimu, skaičiavimas. Netiesioginiai nuostoliai, tokie kaip klientų praradimas dėl pasitikėjimo sumažėjimo, gali būti sunkiau įvertinti, tačiau jie taip pat labai svarbūs.
Įrankiai, tokie kaip skaičiuoklės ir specializuota programinė įranga, gali padėti įvertinti nuostolius. Pavyzdžiui, kai kurie įrankiai leidžia modeliuoti galimus finansinius nuostolius, atsižvelgiant į įvairius scenarijus. Taip pat svarbu atsižvelgti į teisines normas, tokias kaip BDAR, kurios reglamentuoja žalos atlyginimo sąlygas.
Pavyzdžiai gali padėti geriau suprasti, kaip veikia šie metodai. Sakykime, įmonė patyrė duomenų nutekėjimą, dėl kurio prarado 10% klientų. Jeigu vidutinė klientų vertė yra 1000 eurų, bendras nuostolis gali siekti 100 000 eurų. Šis skaičius gali būti dar didesnis, jei įvertiname ilgalaikį reputacijos nuostolį.
Galiausiai, svarbu dokumentuoti visus nuostolius ir surinkti įrodymus, kad būtų galima teikti pretenzijas. Tai užtikrins, kad žalos atlyginimo procesas būtų sklandus ir efektyvus. Teisiniai aspektai gali skirtis priklausomai nuo šalies, todėl konsultacijos su teisininku gali būti naudingos.
Teisiniai aspektai Lietuvoje
Duomenų nutekėjimo atvejais teisiniai aspektai Lietuvoje yra griežtai reglamentuojami. Pirmiausia, Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) nustato, kad duomenų valdytojai privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad užtikrintų asmens duomenų saugumą. BDAR straipsniai aiškiai nurodo, kad asmenys, kurių duomenys buvo nutekėję, turi teisę į žalos atlyginimą. Tai apima tiek materialinę, tiek nematerialinę žalą. Lietuvos įstatymai papildomai nustato, kad duomenų valdytojai gali būti laikomi atsakingais už nuostolius, atsiradusius dėl jų veiksmų ar neveikimo, susijusių su duomenų apsauga.
Be to, įstatymai reikalauja, kad organizacijos praneštų apie bet kokius duomenų nutekėjimus per 72 valandas. Tai suteikia galimybę paveiktiems asmenims greitai reaguoti ir imtis veiksmų, kad sumažintų galimą žalą. Įmonės taip pat privalo informuoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kas padeda užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę.
Be BDAR, Lietuvos civilinis kodeksas numato, kad asmenys gali reikalauti žalos atlyginimo, jeigu galima įrodyti, kad nutekėjimas įvyko dėl netinkamo duomenų valdytojo elgesio. Pavyzdžiui, jei įmonė nesilaikė nustatytų saugumo standartų, tai gali būti laikoma rimtu pažeidimu. Šiuo atveju, asmenys gali reikalauti kompensacijos už patirtus nuostolius. Svarbu pabrėžti, kad prevencinės priemonės, tokios kaip duomenų šifravimas ir darbuotojų mokymai, gali žymiai sumažinti riziką ir galimus nuostolius. Tokiu būdu, teisiniai aspektai apie duomenų nutekėjimą Lietuvoje reikalauja nuolatinio dėmesio ir atsakomybės iš visų organizacijų.
Kaip užkirsti kelią duomenų nutekėjimui?
Duomenų nutekėjimo prevencija yra esminis aspektas, siekiant apsaugoti asmens duomenis ir užtikrinti organizacijų saugumą. Pirmiausia, svarbu įdiegti tinkamas saugumo priemones. Tai apima ugniasienes, antivirusines programas ir reguliarų programinės įrangos atnaujinimą. Įmonės turėtų užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų apmokyti apie saugumo grėsmes ir gerosios praktikos principus. Darbuotojų švietimas yra viena iš efektyviausių prevencinių priemonių, nes dažnai duomenų nutekėjimas įvyksta dėl neatsargaus elgesio.
Be to, reikėtų reguliariai atlikti saugumo auditą. Tai padeda identifikuoti silpnąsias vietas sistemoje ir imtis reikiamų priemonių jų šalinimui. Pavyzdžiui, organizacijos gali taikyti duomenų šifravimą, kad net jei duomenys būtų pavogti, jie būtų nenaudingi. Taip pat svarbu riboti prieigą prie jautrių duomenų, suteikiant ją tik tiems, kuriems tai būtina.
Kita svarbi priemonė yra incidentų valdymo planas. Tai dokumentas, kuriame aprašoma, kaip organizacija reaguos į duomenų nutekėjimą. Toks planas turėtų apimti informavimą apie incidentą, duomenų atkūrimo strategijas ir bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis.
Visos šios priemonės padeda sumažinti riziką ir užtikrinti, kad organizacijos galėtų greitai reaguoti į galimus incidentus. Organizacijos, kurios investuoja į prevencines priemones ir gerosios praktikos taikymą, gali išvengti didelių nuostolių ir teisinės atsakomybės. Duomenų apsaugos užtikrinimas yra ne tik teisinė, bet ir moralinė pareiga kiekvienai įmonei, siekiančiai išsaugoti klientų pasitikėjimą.
Realiai įvykę duomenų nutekėjimo atvejai
Duomenų nutekėjimo atvejai parodo, kiek svarbu tinkamai valdyti informaciją ir užtikrinti jos apsaugą. Pavyzdžiui, vienas iš žinomiausių atvejų įvyko 2017 metais, kai "Equifax" pranešė apie didelį duomenų nutekėjimą, paveikusį 147 milijonus žmonių. Įmonės klaidos, nesugebėjimas laiku atnaujinti saugumo sistemas ir ignoruoti signalus apie galimus pažeidimus, lėmė didelę žalą tiek vartotojams, tiek pačiai organizacijai. Dėl šio incidento "Equifax" turėjo sumokėti daugiau nei 700 milijonų dolerių kompensacijų, įskaitant 425 milijonus dolerių, skirtų vartotojų kompensacijoms.
Kitas atvejis – "Yahoo" duomenų nutekėjimas, kuris paveikė 3 milijardus vartotojų. Įmonė pripažino, kad pažeidimai vyko 2013–2014 metais, tačiau apie juos informavo tik 2016 m . Tokios pamokos rodo, kaip svarbu laiku reaguoti į incidentus ir imtis veiksmų, kad būtų sumažinta žala.
Šie atvejai pabrėžia, kad prevencinės priemonės, pavyzdžiui, nuolatinis saugumo auditavimas ir darbuotojų mokymas, gali padėti išvengti rimtų nuostolių. Taip pat svarbu turėti aiškias krizės valdymo strategijas, kad įmonės galėtų efektyviai reaguoti į duomenų nutekėjimus. BDAR reglamentuoja žalos atlyginimo sąlygas, todėl organizacijos turi būti pasiruošusios spręsti teisines pasekmes. Nesvarbu, ar tai būtų finansiniai nuostoliai, ar reputacijos praradimas, kiekvienas incidentas gali turėti ilgalaikių pasekmių.
Išmoktos pamokos iš šių klaidų turėtų būti taikomos visose organizacijose, siekiant užtikrinti, kad ateityje būtų išvengta panašių situacijų.
Jaučiatės įklimpę į kasdienę rutiną?
Nuolat traukiami į operatyvinius darbus, nors žinote, kad reikia dirbti SU verslu kaip savininkas. Metas turėti komandą, kuri padengs rutiną.
Gauti pilną BDAR auditą nemokamai →
Apskaičiuokite žalą
Naudokite mūsų metodiką, kad tiksliai įvertintumėte patirtą žalą. Tai padės jums reikalauti teisingo atlyginimo ir apsaugoti savo verslą nuo ateities nuostolių.
Teisiniai veiksmai
Susipažinkite su Lietuvos teisės aktais, kurie reguliuoja duomenų nutekėjimą. Tai leis efektyviai siekti žalos atlyginimo ir užtikrinti teisinę apsaugą jūsų organizacijai.
Išvengti nutekėjimo
Įgyvendinkite prevencinius veiksmus, kad apsaugotumėte savo duomenis. Tai sumažins nutekėjimo riziką ir apsaugos jūsų verslą nuo galimų finansinių nuostolių.
Mūsų paslaugos
Dešimt paslaugų, apimančių BDAR atitiktį, duomenų apsaugą ir kibernetinį saugumą. Kiekviena orientuota į rezultatą — audito ataskaitą, paruoštą dokumentą arba VDAI patikrai atlaikyti gebančią sistemą.
BDAR atitikties auditas
BDAR atitikties auditas patikrina, kaip jūsų įmonė tvarko asmens duomenis, ir palygina esamą praktiką su BDAR reikalavimais. Aprėpiama visa organizacija — nuo svetainės slapukų iki personalo duomenų ir tvarkytojų sutarčių, kiekviena sritis įvertinama pagal rizikos lygį.
Rezultatas — prioritetizuotas veiksmų planas, ne abstraktus sąrašas. Žinote tiksliai, ką taisyti pirma prieš VDAI patikrinimą, o ne veikiate nuojauta.
Kiek laiko trunka BDAR auditas?
Pilnas auditas paprastai trunka 2-4 savaites, priklausomai nuo įmonės dydžio ir duomenų tvarkymo procesų skaičiaus.
Ką tikrina BDAR auditas?
8-12 sričių: teisinį pagrindą, sutikimus, subjektų teises, saugumo priemones, tvarkytojų sutartis ir dokumentaciją (RoPA).
DPO funkcijos perdavimas
Duomenų apsaugos pareigūno (DPO) funkciją atlieka išorinis ekspertas pagal BDAR 37 str., o ne etatinis darbuotojas. Nepriklausomas pareigūnas be interesų konflikto stebi atitiktį, konsultuoja ir palaiko ryšį su VDAI.
Paslauga apima nuolatinę stebėseną, darbuotojų mokymus ir reagavimą į duomenų subjektų užklausas — už dalį etatinio DPO kainos.
Kada įmonei privalomas DPO?
Viešojo sektoriaus subjektams ir organizacijoms, dideliu mastu tvarkančioms specialių kategorijų duomenis ar vykdančioms sistemingą stebėseną (BDAR 37 str.).
Kiek kainuoja išorinis DPO?
Mėnesinis principas, gerokai pigiau nei etatinis specialistas. Tikslią kainą pateikiame per 24 val.
Kibernetinio saugumo auditas
IT infrastruktūros auditas įvertina kibernetines rizikas ir parengia saugumo politikos dokumentus jūsų verslui. Auditas apima phishing simuliacijas, incidentų reagavimo planą ir, jei reikia, pen-testavimą.
Rezultatas — konkretus rizikų sumažinimo planas, ne bendros rekomendacijos. Tęstinis mėnesinis monitoringas užtikrina, kad apsauga liktų aktuali.
Kiek trunka kibernetinio saugumo auditas?
Pats auditas — 2-3 savaitės, tęstinis monitoringas vyksta mėnesiniu principu.
Ar auditas apima phishing mokymus?
Taip. Phishing simuliacijos ir mokymai darbuotojams yra standartinė audito dalis, nes žmogiškasis faktorius yra dažniausia pažeidimų priežastis.
NIS2/TIS2 atitikties konsultacija
NIS2 atitikties konsultacija paruošia jūsų įmonę pagal LT TIS2 perkėlimą (nuo 2025-10-17). Atliekame atotrūkio analizę, registruojame įmonę NKSC ir parengiame 10 priemonių įgyvendinimo planą.
Apima incidentų pranešimo procedūras ir tiekimo grandinės saugumo vertinimą — pilnas pasiruošimas per 3-6 mėnesius.
Kam taikoma NIS2 Lietuvoje?
18 sektorių sąrašas, apimantis energetiką, sveikatos apsaugą, skaitmenines paslaugas ir kitus — atotrūkio analizė nustato, ar jūsų įmonė patenka į sąrašą.
Kiek trunka pilnas NIS2 pasiruošimas?
3-6 mėnesiai, priklausomai nuo pradinės atitikties būklės ir įmonės technologinės infrastruktūros sudėtingumo.
Duomenų tvarkymo registras
Duomenų tvarkymo veiklos įrašai (RoPA) pagal BDAR 30 str. fiksuoja, kokius duomenis tvarkote, kokiu tikslu ir kokiu teisiniu pagrindu. Tai pirmas dokumentas, kurio VDAI paprašo per patikrinimą.
Rengiame registrą per interviu su jūsų komanda, ne kaip tuščią šabloną — rezultatas atspindi realius duomenų srautus jūsų sistemose.
Kas privalo turėti duomenų tvarkymo registrą?
Beveik visi valdytojai ir tvarkytojai pagal BDAR 30 str. — mažiau nei 250 darbuotojų išimtis praktiškai netaikoma reguliariam tvarkymui.
Kuo RoPA skiriasi nuo privatumo politikos?
Privatumo politika yra išorinis dokumentas subjektams; RoPA yra vidinis, detalesnis registras priežiūros institucijai.
Poveikio duomenų apsaugai vertinimas
PDAV pagal BDAR 35 str. įvertina, kaip planuojamas duomenų tvarkymas paveiks fizinių asmenų teises — privalomas, kai tvarkymas kelia didelę riziką (stebėsena, specialių kategorijų duomenys, naujos technologijos).
Vertiname ir teisinį pagrindą, ir realią techninę architektūrą, todėl rezultatas yra naudojamas dokumentas, ne formalumas dėl varnelės.
Kada PDAV yra privalomas?
Kai tvarkymas kelia didelę riziką — sistemingai stebint, dideliu mastu tvarkant specialių kategorijų duomenis ar naudojant naujas technologijas (BDAR 35 str.).
Kiek laiko užtrunka poveikio vertinimas?
Paprastai 1-3 savaitės, priklausomai nuo sistemos sudėtingumo ir duomenų srautų apimties.
Privatumo politika svetainei
Privatumo politika pagal BDAR 13-14 str. informuoja lankytojus, kaip tvarkomi jų duomenys. Dažniausia klaida — nukopijuota svetimo verslo politika, kuri neatitinka realių procesų ir tampa įrodymu prieš jus.
Rengiame tekstą, suderintą su jūsų duomenų tvarkymo registru — aiškia kalba, atitinkantį BDAR 12 str. skaidrumo principą.
Ar galiu nukopijuoti kitos įmonės privatumo politiką?
Ne. Nukopijuota politika beveik niekada neatitinka jūsų realių procesų ir tampa įrodymu prieš jus per VDAI patikrinimą.
Ką privaloma nurodyti privatumo politikoje?
Valdytojo tapatybę, tvarkymo tikslus ir pagrindą, gavėjus, saugojimo terminus ir duomenų subjekto teises (BDAR 13-14 str.).
Duomenų tvarkytojo sutartis
Duomenų tvarkytojo sutartis (DPA) pagal BDAR 28 str. privaloma kaskart, kai perduodate duomenis IT tiekėjui, debesijos platformai ar buhalterijos biurui. Sutarties nebuvimas yra savarankiškas pažeidimas, net jei nutekėjimo neįvyko.
Rengiame sutartis, atitinkančias BDAR 28 str., ir tikriname jau gautas tiekėjų sutartis, kurios dažnai neapsaugo valdytojo.
Kada privaloma tvarkytojo sutartis?
Kaskart, kai perduodate asmens duomenis kitam subjektui, kuris juos tvarko jūsų vardu — IT paslaugoms, debesijai, buhalterijai.
Kas nutinka be DPA sutarties?
Tai savarankiškas BDAR 28 str. pažeidimas — VDAI patikrinimo metu reikalauja pateikti visas tvarkytojo sutartis.
Duomenų pažeidimo valdymas
Duomenų pažeidimo (data breach) reagavimo planas apibrėžia žingsnius, kai įvyksta saugumo incidentas — nuo aptikimo iki pranešimo VDAI per 72 val. (BDAR 33 str.) ir, jei reikia, duomenų subjektams.
Paruoštas planas sumažina reagavimo laiką ir riziką, kad pavėluotas ar netinkamas pranešimas taps papildomu pažeidimu.
Per kiek laiko reikia pranešti apie duomenų pažeidimą?
VDAI turi būti informuota per 72 valandas nuo sužinojimo apie pažeidimą, jei jis kelia riziką asmenų teisėms (BDAR 33 str.).
Ar visada reikia informuoti duomenų subjektus?
Tik kai pažeidimas kelia didelę riziką jų teisėms ir laisvėms (BDAR 34 str.) — planas nustato, kada šis slenkstis pasiektas.
BDAR mokymai darbuotojams
Darbuotojų BDAR ir kibernetinio saugumo mokymai sumažina dažniausią pažeidimų priežastį — žmogiškąjį faktorių. Apima phishing simuliacijas, duomenų tvarkymo praktikos apžvalgą ir incidentų atpažinimą.
Mokymai pritaikomi jūsų komandos realioms situacijoms, ne bendroms skaidrėms — darbuotojai išeina žinodami, ką konkrečiai daryti.
Kaip dažnai reikia atnaujinti BDAR mokymus?
Rekomenduojama bent kartą per metus, papildomai — įdiegus naują procesą ar po incidento.
Ar mokymai apima phishing simuliacijas?
Taip, tai standartinė dalis — realistiškos simuliacijos parodo, kiek darbuotojų atpažįsta grėsmę praktikoje, ne tik teorijoje.
Mūsų sertifikatai
Mūsų komanda sujungia teisininkus ir IT specialistus, kurie kasdien dirba su BDAR, NIS2 ir kibernetinio saugumo reikalavimais. Bet kokiu klausimu galite paklausti tiesiogiai konsultacijos metu.
Norite pasitikrinti savo atitiktį?
Tiesiogiai užsisakykite konsultaciją mygtuku žemiau. Turite klausimų? Užpildykite formą — komandos narys susisieks per 24 val.
Susisiekite
DUK
Kas yra duomenų nutekėjimas ir kaip jis gali paveikti įmonę?
Duomenų nutekėjimas yra neteisėtas duomenų atskleidimas, kuris gali paveikti įmonę rimtai. Tai gali sukelti finansinius nuostolius, reputacijos praradimą ir teisines pasekmes, ypač jei nutekinti duomenys yra asmeniniai ar konfidencialūs.
Kada įmonė turi teisę reikalauti žalos atlyginimo už duomenų nutekėjimą?
Įmonė turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, kai gali įrodyti, kad nutekėjimas įvyko dėl kito asmens kaltės. Be to, būtina, kad nutekėjimas sukeltų realius nuostolius, pavyzdžiui, finansinius nuostolius arba reputacijos praradimą.
Kaip BDAR reglamentuoja duomenų nutekėjimo žalos atlyginimą?
BDAR nustato, kad asmenys, kurių duomenys buvo nutekėti, turi teisę į žalos atlyginimą. Tai apima tiek tiesioginius, tiek netiesioginius nuostolius, ir reglamentas numato, kad duomenų valdytojai yra atsakingi už tinkamą duomenų apsaugą.
Kuo skiriasi žalos atlyginimas Lietuvoje ir kitose šalyse?
Žalos atlyginimo tvarka gali skirtis priklausomai nuo šalies teisinių sistemų ir BDAR taikymo. Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, galioja griežti reikalavimai, tačiau kai kuriose šalyse gali būti didesnės kompensacijos galimybės arba skirtingi procesai.
Kaip duomenų nutekėjimas gali paveikti įmonės reputaciją?
Duomenų nutekėjimas gali smarkiai pakenkti įmonės reputacijai, sukeliant klientų nepasitikėjimą. Tyrimai rodo, kad 60% vartotojų gali nutraukti santykius su įmone po duomenų nutekėjimo incidento.
Kokie yra pagrindiniai žalos apskaičiavimo metodai?
Pagrindiniai žalos apskaičiavimo metodai apima tiesioginių nuostolių skaičiavimą, pvz., finansinius nuostolius, ir netiesioginių nuostolių, tokių kaip reputacijos praradimas, vertinimą. Taip pat gali būti taikomi metodai, vertinant potencialią žalą ateityje.
Kodėl svarbu turėti duomenų apsaugos planą?
Duomenų apsaugos planas padeda įmonei užkirsti kelią duomenų nutekėjimui ir sumažinti galimas žalas. Be to, jis užtikrina, kad įmonė atitinka teisės aktų reikalavimus ir gali greitai reaguoti į incidentus.
Kada reikalingas teisininkas dėl duomenų nutekėjimo atvejo?
Teisininkas reikalingas, kai įmonė susiduria su sudėtingomis teisės problemomis dėl duomenų nutekėjimo. Tai apima atvejus, kai reikia reikalauti žalos atlyginimo, konsultuotis dėl teisinių pasekmių arba spręsti ginčus su suinteresuotomis šalimis.
Kaip įmonės gali išvengti duomenų nutekėjimo?
Įmonės gali išvengti duomenų nutekėjimo naudodamos saugumą užtikrinančias technologijas, pavyzdžiui, šifravimą, ir reguliariai rengdamos darbuotojų mokymus. Taip pat svarbu turėti aiškias procedūras ir politiką dėl duomenų valdymo.
Kokios yra dažniausios duomenų nutekėjimo priežastys?
Dažniausios duomenų nutekėjimo priežastys apima kibernetines atakas, darbuotojų klaidas ir nepakankamą sistemų saugumą. Remiantis statistika, 43% duomenų nutekėjimų įvyksta dėl darbuotojų veiksmų, todėl mokymai yra būtini.