Lietuvos kibernetinio saugumo įstatymas: ką reikia žinoti verslui
Lietuvos kibernetinio saugumo įstatymas nubrėžia tvirtas gaires verslui, užtikrinant duomenų apsaugą ir teisės laikymąsi. Sužinokite, kaip šis įstatymas gali apsaugoti jūsų įmonės reputaciją ir išvengti baudų.
Apie Veriva UAB
Dauguma Lietuvos verslų neturi BDAR problemos — jie turi neaiškumo problemą. Veriva UAB sujungia teisinę ir IT kompetenciją vienoje komandoje, kad atitiktis būtų ne popierius stalčiuje, o realiai veikianti sistema.
Neteikiame bendrų rekomendacijų ar skaidrių. Atliekame auditus, rengiame dokumentus ir prižiūrime atitiktį realiose įmonės sistemose — nuo duomenų tvarkymo registro iki incidentų valdymo. Jei dokumentas neatitinka realios praktikos, jis nepadeda per VDAI patikrinimą.
Kiekviena paslauga baigiasi konkrečiu, naudojamu rezultatu — audito ataskaita, pasirašyta sutartimi ar paskirtu pareigūnu. Rankinis atitikties valdymas nespėja su reglamentų pokyčiais; mūsų sistema tai daro nuosekliai.
- BDAR atitiktis — auditas, RoPA, privatumo politikos, DPA sutartys
- DPO funkcija — išorinis duomenų apsaugos pareigūnas, mėnesinė stebėsena
- Kibernetinis saugumas — IT auditas, NIS2 atitiktis, phishing mokymai
Kibernetinio saugumo įstatymo esmė
Lietuvos kibernetinio saugumo įstatymo tikslas – užtikrinti šalies informacinių sistemų saugumą. Įstatymas nustato teisinį reguliavimą, kuris apima tiek valstybinio sektoriaus, tiek privataus sektoriaus įmones. Svarbiausi įstatymo aspektai apima kibernetinių grėsmių prevenciją, reagavimą į incidentus ir informacijos keitimą tarp institucijų. Pagal įstatymą, visos įstaigos privalo įvertinti savo kibernetinio saugumo rizikas ir įdiegti atitinkamas saugumo priemones. Pavyzdžiui, įmonės privalo turėti incidentų reagavimo planus, kurie leidžia greitai reaguoti į galimus pažeidimus. Tai apima ne tik technines priemones, bet ir darbuotojų mokymus, kurie padeda išvengti socialinės inžinerijos atakų. Taip pat, įstatymas numato institucijų bendradarbiavimą. Kiekviena institucija privalo dalintis informacija apie kibernetines grėsmes su kitomis organizacijomis, kad būtų galima greičiau reaguoti į incidentus. Šis bendradarbiavimas yra esminis siekiant stiprinti nacionalinį kibernetinį saugumą. Sankcijos už įstatymo pažeidimus gali būti griežtos. Įmonėms, kurios nesilaiko nustatytų reikalavimų, gali būti taikomos finansinės baudos, o taip pat ir kitos administracinės priemonės. Kibernetinis saugumas nėra tik techninis klausimas; tai strateginė verslo dalis, kuri reikalauja nuolatinio dėmesio ir investicijų. Apibendrinant, kibernetinio saugumo įstatymo nuostatos orientuotos į prevenciją, reagavimą ir bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti, kad Lietuva būtų saugi skaitmeninė aplinka.
Kaip įstatymas veikia verslą
Lietuvos kibernetinio saugumo įstatymas daro reikšmingą poveikį įmonių veiklai, nustatydamas aiškias taisykles ir atsakomybes. Įmonės privalo užtikrinti duomenų apsaugą, laikydamosi BDAR reikalavimų. Tai apima ne tik technines priemones, bet ir procedūrų nustatymą, kad būtų užtikrinta atitiktis. Verslo atsakomybė už kibernetinius incidentus gali būti didelė. Pažeidus įstatymą, įmonės gali sulaukti griežtų sankcijų, įskaitant finansinius baudimus ir reputacijos praradimą. Pavyzdžiui, jei įmonė nesugebės laiku reaguoti į kibernetinį išpuolį, ji gali būti laikoma atsakinga už nuostolius, patirtus klientų ar partnerių. Be to, kibernetinio saugumo politika turėtų būti integruota į verslo strategiją. Įmonės, kurios investuoja į kibernetinės saugos priemones, gali ne tik sumažinti riziką, bet ir padidinti klientų pasitikėjimą. Remiantis 2022 metų duomenimis, apie 60% mažų ir vidutinių įmonių Lietuvoje dar neturi paruoštų kibernetinio saugumo planų. Tai rodo, kad yra didelė galimybė gerinti situaciją. Kibernetinio saugumo įstatymas taip pat skatina bendradarbiavimą tarp įmonių ir valstybinių institucijų, siekiant efektyviau valdyti grėsmes. Įmonės turi dalyvauti mokymuose ir seminaruose, kuriuos organizuoja valstybė. Tai padeda ne tik didinti žinias apie kibernetinius pavojus, bet ir skatina kultūrą, kurioje kibernetinis saugumas yra prioritetas. Taigi, laikymasis kibernetinio saugumo įstatymo yra ne tik teisinė prievolė, bet ir strateginė verslo plėtros dalis, užtikrinanti ilgalaikę sėkmę ir stabilumą.
BDAR ir kibernetinio saugumo sąsajos
BDAR, arba Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, yra esminis teisės aktas, reguliuojantis asmens duomenų apsaugą Europos Sąjungoje. Jo reikalavimai glaudžiai susiję su nauju Lietuvos kibernetinio saugumo įstatymu. Pirmiausia, BDAR reikalauja, kad organizacijos paskirtų duomenų apsaugos pareigūną, kuris būtų atsakingas už duomenų tvarkymo procesų atitiktį. Šis reikalavimas yra svarbus, nes kibernetinio saugumo įstatymas taip pat pabrėžia atsakomybę už saugumą, susijusį su asmens duomenimis. Kiekviena organizacija privalo įvertinti savo riziką ir užtikrinti, kad duomenų apsaugos procesai būtų integruoti į kibernetinio saugumo strategijas. BDAR straipsniai numato, kad organizacijos privalo imtis techninių ir organizacinių priemonių, kad apsaugotų asmens duomenis nuo neteisėto tvarkymo ar nutekėjimo. Tai reiškia, kad kibernetinio saugumo priemonės, tokios kaip ugniasienės, šifravimas ir incidentų valdymas, turi būti derinamos su duomenų apsaugos politika. Be to, įstatymai numato, kad organizacijos privalo vykdyti atitikties procesus, kurie padėtų užtikrinti, kad visi kibernetiniai incidentai būtų tinkamai registruojami ir analizuojami. Naujas kibernetinio saugumo įstatymas, priimtas 2023 m ., stiprina BDAR reikalavimų taikymą, ypač įmonėms, kurios tvarko didelius duomenų kiekius. Pažeidimų atveju, organizacijos gali susidurti su didelėmis baudomis, kurios gali siekti iki 4 % metinių pajamų. Taigi, BDAR ir kibernetinio saugumo įstatymai kartu sudaro kompleksinę sistemą, kuri skirta užtikrinti duomenų saugumą ir apsaugoti vartotojų teises Lietuvoje.
Praktiniai kibernetinio saugumo sprendimai
Lietuvos kibernetinio įstatymas reikalauja, kad organizacijos diegtų tinkamas technologines priemones, užtikrinančias informacijos saugumą. Pagrindinės kibernetinio saugumo priemonės apima ugniasienes, antivirusines programas ir šifravimo sprendimus. Šios technologijos padeda apsaugoti duomenis nuo neautorizuoto prieigos, kas yra esminis aspektas laikantis įstatymo. Be to, organizacijos turi įdiegti kibernetinio saugumo įrankius, kurie nuolat stebi tinklo veiklą ir aptinka galimas grėsmes. Tokie sprendimai leidžia greitai reaguoti į incidentus ir sumažinti padarinius. Taip pat svarbu, kad darbuotojai būtų apmokyti atpažinti kibernetines grėsmes, pavyzdžiui, phishing atakas. Reguliarūs mokymai ir informacijos sklaida padeda užtikrinti, kad visi komandos nariai būtų informuoti apie naujausias grėsmes ir žinotų, kaip joms pasipriešinti. Kita vertus, organizacijos turėtų turėti išsamią incidentų valdymo politiką, kuri apimtų aiškias procedūras, kaip elgtis kilus incidentui. Tai apima ne tik techninius sprendimus, bet ir procesus, kurie garantuoja, kad informacija bus tinkamai tvarkoma ir saugoma. Kibernetinio saugumo sprendimai turi būti nuolat atnaujinami, kad atitiktų besikeičiančias grėsmes ir naujus teisės aktus. Įstatymo laikymasis užtikrina ne tik teisinę apsaugą, bet ir organizacijos reputacijos išsaugojimą. Tinkamo kibernetinio saugumo įrankių pasirinkimas ir diegimas yra esminis žingsnis siekiant užtikrinti saugumo standartus ir išvengti galimų sankcijų už pažeidimus. Šiame kontekste rekomenduojama konsultuotis su specialistais, kurie gali padėti pasirinkti tinkamiausius sprendimus ir užtikrinti atitiktį teisiniams reikalavimams.
Baudos ir sankcijos už pažeidimus
Lietuvos saugumo įstatymas numato griežtas baudas ir sankcijas už pažeidimus. Įmonės, nesilaikančios nustatytų reikalavimų, gali susidurti su finansinėmis baudomis, kurios svyruoja nuo kelių tūkstančių iki dešimčių tūkstančių eurų. Baudos dydis priklauso nuo pažeidimo sunkumo ir pasikartojimo. Pavyzdžiui, už asmens duomenų apsaugos pažeidimus gali būti taikomos sankcijos iki 20 milijonų eurų ar 4% metinių pajamų, atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra didesnis. Tai rodo, kad kibernetinis saugumas yra ne tik techninė, bet ir teisinė atsakomybė. Pažeidimų prevencija yra esminė bet kurios organizacijos strategija. Įmonės turi investuoti į kibernetinės saugos priemones, mokyti darbuotojus apie saugią praktiką ir nuolat atnaujinti savo sistemas, kad sumažintų pažeidimų riziką. Be to, būtina laikytis visų teisės aktų, susijusių su kibernetiniu saugumu, kad būtų išvengta galimų sankcijų. Pavyzdžiui, įmonės turėtų užtikrinti, kad jų IT infrastruktūra būtų atnaujinta ir apsaugota nuo naujausių grėsmių. Taip pat svarbu turėti aiškiai apibrėžtas procedūras, kaip reaguoti į incidentus ir pranešti apie juos atitinkamoms institucijoms. Bendradarbiavimas su specialistais ir konsultantais gali padėti geriau suprasti, kokios priemonės yra būtinos jūsų organizacijai. Taip pat verta sekti naujausius teisės aktus ir kibernetinio saugumo tendencijas, kad būtų galima greitai reaguoti į pokyčius. Laikydamiesi šių principų, organizacijos gali ne tik išvengti baudos, bet ir užtikrinti savo ilgalaikį stabilumą kibernetinio saugumo srityje.
Jaučiatės įklimpę į kasdienę rutiną?
Nuolat traukiami į operatyvinius darbus, nors žinote, kad reikia dirbti SU verslu kaip savininkas. Metas turėti komandą, kuri padengs rutiną.
Gauti pilną BDAR auditą nemokamai →
Įstatymo esmė
Kibernetinio saugumo įstatymas nustato privalomas taisykles visoms įmonėms, siekiant apsaugoti duomenis ir infrastruktūrą. Įsigilinkite į pagrindinius reikalavimus ir kaip jie taikomi jūsų versle.
Kaip veikia įmones
Šis įstatymas reikalauja griežtesnių saugumo priemonių, kurios gali paveikti jūsų IT infrastruktūrą. Supraskite, kaip pasiruošti ir prisitaikyti prie naujų reikalavimų efektyviai.
Baudos pažeidėjams
Įstatymo nesilaikymas gali lemti dideles baudas ir reputacijos praradimą. Sužinokite, kokie yra sankcijų mastai ir kaip jų išvengti, laikantis BDAR ir kibernetinio saugumo normų.
Mūsų paslaugos
Dešimt paslaugų, apimančių BDAR atitiktį, duomenų apsaugą ir kibernetinį saugumą. Kiekviena orientuota į rezultatą — audito ataskaitą, paruoštą dokumentą arba VDAI patikrai atlaikyti gebančią sistemą.
BDAR atitikties auditas
BDAR atitikties auditas patikrina, kaip jūsų įmonė tvarko asmens duomenis, ir palygina esamą praktiką su BDAR reikalavimais. Aprėpiama visa organizacija — nuo svetainės slapukų iki personalo duomenų ir tvarkytojų sutarčių, kiekviena sritis įvertinama pagal rizikos lygį.
Rezultatas — prioritetizuotas veiksmų planas, ne abstraktus sąrašas. Žinote tiksliai, ką taisyti pirma prieš VDAI patikrinimą, o ne veikiate nuojauta.
Kiek laiko trunka BDAR auditas?
Pilnas auditas paprastai trunka 2-4 savaites, priklausomai nuo įmonės dydžio ir duomenų tvarkymo procesų skaičiaus.
Ką tikrina BDAR auditas?
8-12 sričių: teisinį pagrindą, sutikimus, subjektų teises, saugumo priemones, tvarkytojų sutartis ir dokumentaciją (RoPA).
DPO funkcijos perdavimas
Duomenų apsaugos pareigūno (DPO) funkciją atlieka išorinis ekspertas pagal BDAR 37 str., o ne etatinis darbuotojas. Nepriklausomas pareigūnas be interesų konflikto stebi atitiktį, konsultuoja ir palaiko ryšį su VDAI.
Paslauga apima nuolatinę stebėseną, darbuotojų mokymus ir reagavimą į duomenų subjektų užklausas — už dalį etatinio DPO kainos.
Kada įmonei privalomas DPO?
Viešojo sektoriaus subjektams ir organizacijoms, dideliu mastu tvarkančioms specialių kategorijų duomenis ar vykdančioms sistemingą stebėseną (BDAR 37 str.).
Kiek kainuoja išorinis DPO?
Mėnesinis principas, gerokai pigiau nei etatinis specialistas. Tikslią kainą pateikiame per 24 val.
Kibernetinio saugumo auditas
IT infrastruktūros auditas įvertina kibernetines rizikas ir parengia saugumo politikos dokumentus jūsų verslui. Auditas apima phishing simuliacijas, incidentų reagavimo planą ir, jei reikia, pen-testavimą.
Rezultatas — konkretus rizikų sumažinimo planas, ne bendros rekomendacijos. Tęstinis mėnesinis monitoringas užtikrina, kad apsauga liktų aktuali.
Kiek trunka kibernetinio saugumo auditas?
Pats auditas — 2-3 savaitės, tęstinis monitoringas vyksta mėnesiniu principu.
Ar auditas apima phishing mokymus?
Taip. Phishing simuliacijos ir mokymai darbuotojams yra standartinė audito dalis, nes žmogiškasis faktorius yra dažniausia pažeidimų priežastis.
NIS2/TIS2 atitikties konsultacija
NIS2 atitikties konsultacija paruošia jūsų įmonę pagal LT TIS2 perkėlimą (nuo 2025-10-17). Atliekame atotrūkio analizę, registruojame įmonę NKSC ir parengiame 10 priemonių įgyvendinimo planą.
Apima incidentų pranešimo procedūras ir tiekimo grandinės saugumo vertinimą — pilnas pasiruošimas per 3-6 mėnesius.
Kam taikoma NIS2 Lietuvoje?
18 sektorių sąrašas, apimantis energetiką, sveikatos apsaugą, skaitmenines paslaugas ir kitus — atotrūkio analizė nustato, ar jūsų įmonė patenka į sąrašą.
Kiek trunka pilnas NIS2 pasiruošimas?
3-6 mėnesiai, priklausomai nuo pradinės atitikties būklės ir įmonės technologinės infrastruktūros sudėtingumo.
Duomenų tvarkymo registras
Duomenų tvarkymo veiklos įrašai (RoPA) pagal BDAR 30 str. fiksuoja, kokius duomenis tvarkote, kokiu tikslu ir kokiu teisiniu pagrindu. Tai pirmas dokumentas, kurio VDAI paprašo per patikrinimą.
Rengiame registrą per interviu su jūsų komanda, ne kaip tuščią šabloną — rezultatas atspindi realius duomenų srautus jūsų sistemose.
Kas privalo turėti duomenų tvarkymo registrą?
Beveik visi valdytojai ir tvarkytojai pagal BDAR 30 str. — mažiau nei 250 darbuotojų išimtis praktiškai netaikoma reguliariam tvarkymui.
Kuo RoPA skiriasi nuo privatumo politikos?
Privatumo politika yra išorinis dokumentas subjektams; RoPA yra vidinis, detalesnis registras priežiūros institucijai.
Poveikio duomenų apsaugai vertinimas
PDAV pagal BDAR 35 str. įvertina, kaip planuojamas duomenų tvarkymas paveiks fizinių asmenų teises — privalomas, kai tvarkymas kelia didelę riziką (stebėsena, specialių kategorijų duomenys, naujos technologijos).
Vertiname ir teisinį pagrindą, ir realią techninę architektūrą, todėl rezultatas yra naudojamas dokumentas, ne formalumas dėl varnelės.
Kada PDAV yra privalomas?
Kai tvarkymas kelia didelę riziką — sistemingai stebint, dideliu mastu tvarkant specialių kategorijų duomenis ar naudojant naujas technologijas (BDAR 35 str.).
Kiek laiko užtrunka poveikio vertinimas?
Paprastai 1-3 savaitės, priklausomai nuo sistemos sudėtingumo ir duomenų srautų apimties.
Privatumo politika svetainei
Privatumo politika pagal BDAR 13-14 str. informuoja lankytojus, kaip tvarkomi jų duomenys. Dažniausia klaida — nukopijuota svetimo verslo politika, kuri neatitinka realių procesų ir tampa įrodymu prieš jus.
Rengiame tekstą, suderintą su jūsų duomenų tvarkymo registru — aiškia kalba, atitinkantį BDAR 12 str. skaidrumo principą.
Ar galiu nukopijuoti kitos įmonės privatumo politiką?
Ne. Nukopijuota politika beveik niekada neatitinka jūsų realių procesų ir tampa įrodymu prieš jus per VDAI patikrinimą.
Ką privaloma nurodyti privatumo politikoje?
Valdytojo tapatybę, tvarkymo tikslus ir pagrindą, gavėjus, saugojimo terminus ir duomenų subjekto teises (BDAR 13-14 str.).
Duomenų tvarkytojo sutartis
Duomenų tvarkytojo sutartis (DPA) pagal BDAR 28 str. privaloma kaskart, kai perduodate duomenis IT tiekėjui, debesijos platformai ar buhalterijos biurui. Sutarties nebuvimas yra savarankiškas pažeidimas, net jei nutekėjimo neįvyko.
Rengiame sutartis, atitinkančias BDAR 28 str., ir tikriname jau gautas tiekėjų sutartis, kurios dažnai neapsaugo valdytojo.
Kada privaloma tvarkytojo sutartis?
Kaskart, kai perduodate asmens duomenis kitam subjektui, kuris juos tvarko jūsų vardu — IT paslaugoms, debesijai, buhalterijai.
Kas nutinka be DPA sutarties?
Tai savarankiškas BDAR 28 str. pažeidimas — VDAI patikrinimo metu reikalauja pateikti visas tvarkytojo sutartis.
Duomenų pažeidimo valdymas
Duomenų pažeidimo (data breach) reagavimo planas apibrėžia žingsnius, kai įvyksta saugumo incidentas — nuo aptikimo iki pranešimo VDAI per 72 val. (BDAR 33 str.) ir, jei reikia, duomenų subjektams.
Paruoštas planas sumažina reagavimo laiką ir riziką, kad pavėluotas ar netinkamas pranešimas taps papildomu pažeidimu.
Per kiek laiko reikia pranešti apie duomenų pažeidimą?
VDAI turi būti informuota per 72 valandas nuo sužinojimo apie pažeidimą, jei jis kelia riziką asmenų teisėms (BDAR 33 str.).
Ar visada reikia informuoti duomenų subjektus?
Tik kai pažeidimas kelia didelę riziką jų teisėms ir laisvėms (BDAR 34 str.) — planas nustato, kada šis slenkstis pasiektas.
BDAR mokymai darbuotojams
Darbuotojų BDAR ir kibernetinio saugumo mokymai sumažina dažniausią pažeidimų priežastį — žmogiškąjį faktorių. Apima phishing simuliacijas, duomenų tvarkymo praktikos apžvalgą ir incidentų atpažinimą.
Mokymai pritaikomi jūsų komandos realioms situacijoms, ne bendroms skaidrėms — darbuotojai išeina žinodami, ką konkrečiai daryti.
Kaip dažnai reikia atnaujinti BDAR mokymus?
Rekomenduojama bent kartą per metus, papildomai — įdiegus naują procesą ar po incidento.
Ar mokymai apima phishing simuliacijas?
Taip, tai standartinė dalis — realistiškos simuliacijos parodo, kiek darbuotojų atpažįsta grėsmę praktikoje, ne tik teorijoje.
Mūsų sertifikatai
Mūsų komanda sujungia teisininkus ir IT specialistus, kurie kasdien dirba su BDAR, NIS2 ir kibernetinio saugumo reikalavimais. Bet kokiu klausimu galite paklausti tiesiogiai konsultacijos metu.
Norite pasitikrinti savo atitiktį?
Tiesiogiai užsisakykite konsultaciją mygtuku žemiau. Turite klausimų? Užpildykite formą — komandos narys susisieks per 24 val.
Susisiekite
DUK
Kas yra Lietuvos kibernetinio saugumo įstatymas ir kodėl jis svarbus verslui?
Lietuvos saugumo įstatymas reglamentuoja kibernetinio saugumo užtikrinimą valstybės ir privačiame sektoriuje. Jis svarbus verslui, nes padeda apsaugoti duomenis ir sistemas nuo kibernetinių grėsmių, taip užtikrinant pasitikėjimą ir stabilumą rinkoje.
Kaip įmonės gali užtikrinti atitiktį kibernetinio saugumo įstatymui?
Įmonės gali užtikrinti atitiktį kibernetinio saugumo įstatymui, įdiegdamos saugumo politiką, mokydamos darbuotojus ir investuodamos į modernias saugumo technologijas. Taip pat svarbu reguliariai atlikti saugumo auditą ir atnaujinti sistemas.
Kada įsigaliojo Lietuvos kibernetinio saugumo įstatymas ir kokie jo tikslai?
Lietuvos saugumo įstatymas įsigaliojo 2020 metų sausio 1 dieną. Jo tikslai yra apsaugoti informacines sistemas ir duomenis, užtikrinti nacionalinį saugumą ir skatinti bendradarbiavimą tarp viešojo ir privataus sektorių.
Kuo skiriasi BDAR ir kibernetinio saugumo įstatymas Lietuvoje?
BDAR (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) koncentruojasi į asmens duomenų apsaugą, o kibernetinio įstatymas – į informacinių sistemų saugumą. Abu reglamentai yra svarbūs, tačiau jie apima skirtingas sritis ir reikalavimus.
Kaip įstatymas veikia smulkųjį ir vidutinį verslą Lietuvoje?
Kibernetinio įstatymas taikomas visoms įmonėms, įskaitant smulkųjį ir vidutinį verslą. Tai reiškia, kad šios įmonės turi investuoti į saugumo priemones ir užtikrinti, kad jų informacinės sistemos atitiktų įstatymo reikalavimus.
Kokios yra dažniausios kibernetinio saugumo grėsmės Lietuvoje?
Dažniausios kibernetinio saugumo grėsmės Lietuvoje apima kenkėjiškas programas, phishing atakas ir DDoS atakas. Taip pat pastebima socialinė inžinerija, kuomet sukčiai bando apgauti darbuotojus ir gauti prieigą prie jautrių duomenų.
Kaip pasikeitė įmonių atsakomybė po kibernetinio saugumo įstatymo įsigaliojimo?
Po kibernetinio saugumo įstatymo įsigaliojimo įmonių atsakomybė išaugo, nes jos privalo užtikrinti tinkamą duomenų ir sistemų saugumą. Dabar įmonės turi ne tik reaguoti į incidentus, bet ir prevenciškai valdyti kibernetinius rizikos veiksnius.
Kokios technologijos padeda laikytis kibernetinio saugumo įstatymo reikalavimų?
Technologijos, padedančios laikytis kibernetinio įstatymo reikalavimų, apima ugniasienes, antivirusines programas, šifravimo sprendimus ir saugumo informacijos valdymo sistemas. Taip pat svarbu naudoti saugius slaptažodžius ir dviejų faktorių autentifikavimą.
Kokios baudos gresia už kibernetinio saugumo įstatymo pažeidimus?
Už kibernetinio įstatymo pažeidimus gali būti taikomos baudos, siekiančios iki 100 000 eurų. Be to, įmonės gali susidurti su reputacijos praradimu ir klientų pasitikėjimo sumažėjimu.
Kaip Lietuvos kibernetinio saugumo įstatymas susijęs su ES teisės aktais?
Lietuvos saugumo įstatymas atitinka Europos Sąjungos teisės aktus, tokius kaip Direktyva dėl kibernetinio saugumo. Tai užtikrina, kad Lietuva laikosi bendrų ES standartų ir gerina bendradarbiavimą tarp valstybių narių.