Public it. technologijų proveržis ir saugumas
Viešasis IT sektorius susiduria su naujomis saugumo grėsmėmis. Užtikrintas saugumas ir technologijų pažanga yra esminiai norint išlikti konkurencingiems ir patikimiems.
Apie Veriva UAB
Dauguma Lietuvos verslų neturi BDAR problemos — jie turi neaiškumo problemą. Veriva UAB sujungia teisinę ir IT kompetenciją vienoje komandoje, kad atitiktis būtų ne popierius stalčiuje, o realiai veikianti sistema.
Neteikiame bendrų rekomendacijų ar skaidrių. Atliekame auditus, rengiame dokumentus ir prižiūrime atitiktį realiose įmonės sistemose — nuo duomenų tvarkymo registro iki incidentų valdymo. Jei dokumentas neatitinka realios praktikos, jis nepadeda per VDAI patikrinimą.
Kiekviena paslauga baigiasi konkrečiu, naudojamu rezultatu — audito ataskaita, pasirašyta sutartimi ar paskirtu pareigūnu. Rankinis atitikties valdymas nespėja su reglamentų pokyčiais; mūsų sistema tai daro nuosekliai.
- BDAR atitiktis — auditas, RoPA, privatumo politikos, DPA sutartys
- DPO funkcija — išorinis duomenų apsaugos pareigūnas, mėnesinė stebėsena
- Kibernetinis saugumas — IT auditas, NIS2 atitiktis, phishing mokymai
Viešasis IT: Saugumo Politikos Pagrindai
Viešajame sektoriuje saugumo politika yra esminis elementas, užtikrinantis informacijos ir sistemų apsaugą. Pagrindinės gairės apima rizikos vertinimą, incidentų valdymą, ir nuolatinį darbuotojų mokymą. Rizikos vertinimas leidžia identifikuoti potencialias grėsmes, kurios gali paveikti organizacijos veiklą. Tai apima tiek kibernetinius išpuolius, tiek fizinius pažeidimus. Valstybės institucijos privalo reguliariai atnaujinti savo saugumo strategijas, kad atitiktų besikeičiančius grėsmių peizažus.
Incidentų valdymas yra dar vienas svarbus aspektas. Organizacijos turi turėti aiškias procedūras, kaip reaguoti į saugumo pažeidimus. Tai apima greitą informacijos apie incidentą surinkimą, analizę ir sprendimų priėmimą. Efektyvus incidentų valdymas gali sumažinti žalos mastą ir užkirsti kelią pakartotiniams atvejams.
Darbuotojų mokymas yra neatsiejama saugumo politikos dalis. Reguliarūs mokymai padeda darbuotojams suprasti saugumo grėsmes ir tinkamai reaguoti į jas. Pasak Europos Komisijos, 90% kibernetinių atakų prasideda nuo žmogaus klaidos. Todėl švietimas ir sąmoningumo didinimas yra būtini siekiant sumažinti riziką.
Be to, viešosios institucijos turi laikytis teisės aktų, tokių kaip BDAR, kuris nustato reikalavimus dėl asmens duomenų apsaugos. Nevykdant šių reikalavimų, gali kilti dideli finansiniai nuostoliai, įskaitant baudas iki 20 milijonų eurų arba 4% metinių pajamų. Saugumo politika viešajame sektoriuje yra svarbi ne tik organizacijų, bet ir visuomenės saugumui.
Dėl šių priežasčių viešosios institucijos turi investuoti į saugumo politikos tobulinimą ir įgyvendinimą, kad užtikrintų patikimą ir saugų informacijos valdymą.
NIS2 Direktyva ir Jos Įtaka Lietuvoje
NIS2 direktyva, priimta 2022 metais, žymiai keičia IT saugumo standartus visoje Europoje, įskaitant Lietuvą. Ši direktyva skirta padidinti kibernetinį atsparumą ir užtikrinti geresnį informacijos saugumą. Lietuva privalo įgyvendinti direktyvos nuostatas, nes tai paveiks tiek viešąjį, tiek privatų sektorius. NIS2 nustato griežtesnius reikalavimus organizacijoms, tokioms kaip privalomas incidentų pranešimas per 24 valandas. Tai padidina skaidrumą ir atsakomybę, nes nesilaikant reikalavimų gali būti taikomos baudos iki 10 mln. EUR arba 2% metinių pajamų, priklausomai nuo to, kuri suma yra didesnė.
Be to, NIS2 direktyva reikalauja, kad organizacijos vykdytų reguliarius rizikos vertinimus ir užtikrintų, kad jų IT infrastruktūra atitiktų modernius saugumo standartus. Lietuvoje tai reiškia, kad viešosios institucijos privalo investuoti į saugumo technologijas ir mokymus, kad galėtų tinkamai reaguoti į kibernetinius išpuolius.
Ši direktyva taip pat skatina bendradarbiavimą tarp valstybių narių, kad būtų galima dalintis informacija apie grėsmes ir geriausias praktikas. Tai ypač svarbu, nes kibernetiniai išpuoliai dažnai neturi sienų. Lietuva, kaip ES narė, turi galimybę dalyvauti šiuose bendruose saugumo tinkluose, taip sumažindama riziką ir didindama bendrą saugumą.
NIS2 direktyvos įgyvendinimas Lietuvoje gali būti iššūkis, tačiau jis taip pat atveria galimybes tobulinti IT saugumo praktiką, užtikrinant, kad šalies infrastruktūra būtų atspari kibernetinėms grėsmėms. Tokiu būdu, NIS2 direktyva ne tik formuoja saugumo standartus, bet ir skatina inovacijas IT sektoriuje, prisidedant prie skaitmeninės ekonomikos plėtros.
Technologijų Proveržis: Naujos Grėsmės
Naujos technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas, daiktų internetas ir debesų kompiuterija, keičia mūsų kasdienybę, tačiau kartu su jomis kyla ir didesnė kibernetinių grėsmių rizika. Pasak Cybersecurity Ventures, kibernetinių atakų skaičius kasmet auga, o iki 2025 metų numatoma, kad nuostoliai dėl kibernetinių nusikaltimų pasieks 10,5 trilijono JAV dolerių. Tai kelia didelį susirūpinimą viešajam sektoriui, kuris dažnai yra pirmas taikinys.
Dirbtinis intelektas gali būti naudojamas ne tik saugumui užtikrinti, bet ir atakoms vykdyti. Pavyzdžiui, kenkėjiškos programos gali pasinaudoti AI algoritmais, kad pagerintų savo efektyvumą ir sudėtingumą. Taip pat, daiktų internetas, kuris jungia milijardus įrenginių, gali tapti vartais į sistemų pažeidimus. Nepakankamas saugumo lygis šiuose įrenginiuose leidžia kibernetiniams nusikaltėliams lengvai pasiekti jautrią informaciją.
Debesų kompiuterija taip pat prisideda prie grėsmių augimo. Daugelis organizacijų perkelia savo duomenis į debesį, tačiau ne visada užtikrina tinkamą saugumą. Neteisingai konfigūruoti debesų sprendimai gali sukelti duomenų nutekėjimą. Be to, tokios platformos gali būti pažeidžiamos dėl nepakankamo tinklo saugumo.
Kiekvienas iš šių technologijų proveržių reikalauja naujų saugumo strategijų ir atsargumo priemonių. Viešasis sektorius privalo investuoti į pažangias saugumo priemones ir nuolat atnaujinti protokolus, siekiant apsaugoti nuo vis didėjančių kibernetinių grėsmių. Tik taip galima užtikrinti, kad technologijų nauda neviršytų rizikos, kylančios dėl jų taikymo.
Saugumo Strategijos: Geriausios Praktikos
Viešasis sektorius dažnai yra taikinys kibernetinių atakų dėl savo didelių duomenų bazių ir infrastruktūros. Efektyvios saugumo strategijos yra būtinos, kad būtų užtikrintas informacijos saugumas ir patikimumas. Pirmiausia, svarbu įdiegti nuolatinį grėsmių vertinimą. Tai apima ne tik techninių sprendimų diegimą, bet ir darbuotojų mokymą apie kibernetinius pavojus. Apie 90% kibernetinių atakų yra sukeliamos dėl žmogaus klaidų, todėl švietimas yra esminis. Antra, reikia taikyti daugiapakopę autentifikaciją. Tai padeda sumažinti riziką, nes net jei slaptažodis bus pavogtas, papildomi patikrinimai apsaugo prieigą. Be to, svarbu reguliariai atnaujinti programinę įrangą, kad būtų pašalintos žinomos pažeidžiamybės. Remiantis Gartner tyrimu, iki 2025 metų 60% viešojo sektoriaus organizacijų naudos automatizuotas saugumo sprendimus, kad padidintų savo saugumo lygį. Tai leis greičiau reaguoti į incidentus ir sumažins galimų nuostolių dydį. Galiausiai, būtina sukurti incidentų valdymo planą. Šis planas užtikrins, kad organizacija žinotų, kaip elgtis kibernetinių atakų atveju, kas sumažins chaosą ir leis greičiau atkurti veiklą. Tokios strategijos ne tik apsaugo duomenis, bet ir didina pasitikėjimą išorėje, kas yra itin svarbu viešajame sektoriuje.
Kibernetinio Saugumo Ateitis Viešajame Sektoriuje
Kibernetinio saugumo ateitis viešajame sektoriuje yra neatsiejama nuo naujų technologijų ir tendencijų, kurios formuoja saugumo sprendimus. Pirmiausia, dirbtinis intelektas (DI) ir mašininis mokymasis vis labiau integruojami į saugumo sistemas. Šios technologijos leidžia greitai analizuoti didelius duomenų kiekius ir identifikuoti potencialias grėsmes. Pavyzdžiui, 2023 metais DI pagrindu sukurti sprendimai galėjo sumažinti incidentų atpažinimo laiką iki 30%.
Kita svarbi tendencija yra debesų kompiuterija. Viešojo sektoriaus institucijos vis dažniau perkelia savo duomenis ir programas į debesį, siekdamos padidinti efektyvumą ir sumažinti išlaidas. Tačiau tai taip pat kelia naujų iššūkių, nes debesų paslaugų tiekėjai turi užtikrinti aukšto lygio saugumą, kad apsaugotų jautrius duomenis. Remiantis 2022 metų tyrimu, 60% viešojo sektoriaus organizacijų planuoja didinti investicijas į debesų saugumą.
Be to, kibernetiniai įvykiai tampa vis labiau organizuoti ir sudėtingi. Hibridiniai išpuoliai, apimantys tiek kibernetinius, tiek fizinius elementus, reikalauja naujų gynybinių strategijų. Viešojo sektoriaus institucijos turi bendradarbiauti su privačiu sektoriumi, kad sukurtų efektyvias gynybos sistemas. Šiuo metu 70% specialistų mano, kad bendradarbiavimas su technologijų įmonėmis padėtų geriau spręsti saugumo problemas.
Pagaliau, reguliarūs mokymai ir sąmoningumo didinimas tarp darbuotojų yra būtini. 2023 metais, kaip rodo tyrimai, 40% kibernetinių incidentų buvo sukeliami dėl darbuotojų klaidų. Todėl investicijos į mokymus ir saugumo kultūros kūrimą yra esminės. Viešojo sektoriaus ateitis priklauso nuo gebėjimo prisitaikyti prie besikeičiančių grėsmių ir technologijų.
Jaučiatės įklimpę į kasdienę rutiną?
Nuolat traukiami į operatyvinius darbus, nors žinote, kad reikia dirbti SU verslu kaip savininkas. Metas turėti komandą, kuri padengs rutiną.
Gauti pilną BDAR auditą nemokamai →
Patikima IT infrastruktūra
Sukurti saugumo politiką, kuri atitinka šiuolaikinius standartus, yra būtina. Tai užtikrina patikimumą ir mažina kibernetinių atakų riziką.
Naujos grėsmės
Technologijų pažanga atneša ne tik naujas galimybes, bet ir iššūkius. Saugumo strategijos turi būti atnaujintos, kad atlaikytų šias grėsmes.
Efektyvi apsauga
Saugumo strategijų įgyvendinimas remiantis geriausiomis praktikomis padeda sumažinti riziką. Tai yra pagrindas ilgalaikiam viešojo sektoriaus IT saugumui.
Mūsų paslaugos
Dešimt paslaugų, apimančių BDAR atitiktį, duomenų apsaugą ir kibernetinį saugumą. Kiekviena orientuota į rezultatą — audito ataskaitą, paruoštą dokumentą arba VDAI patikrai atlaikyti gebančią sistemą.
BDAR atitikties auditas
BDAR atitikties auditas patikrina, kaip jūsų įmonė tvarko asmens duomenis, ir palygina esamą praktiką su BDAR reikalavimais. Aprėpiama visa organizacija — nuo svetainės slapukų iki personalo duomenų ir tvarkytojų sutarčių, kiekviena sritis įvertinama pagal rizikos lygį.
Rezultatas — prioritetizuotas veiksmų planas, ne abstraktus sąrašas. Žinote tiksliai, ką taisyti pirma prieš VDAI patikrinimą, o ne veikiate nuojauta.
Kiek laiko trunka BDAR auditas?
Pilnas auditas paprastai trunka 2-4 savaites, priklausomai nuo įmonės dydžio ir duomenų tvarkymo procesų skaičiaus.
Ką tikrina BDAR auditas?
8-12 sričių: teisinį pagrindą, sutikimus, subjektų teises, saugumo priemones, tvarkytojų sutartis ir dokumentaciją (RoPA).
DPO funkcijos perdavimas
Duomenų apsaugos pareigūno (DPO) funkciją atlieka išorinis ekspertas pagal BDAR 37 str., o ne etatinis darbuotojas. Nepriklausomas pareigūnas be interesų konflikto stebi atitiktį, konsultuoja ir palaiko ryšį su VDAI.
Paslauga apima nuolatinę stebėseną, darbuotojų mokymus ir reagavimą į duomenų subjektų užklausas — už dalį etatinio DPO kainos.
Kada įmonei privalomas DPO?
Viešojo sektoriaus subjektams ir organizacijoms, dideliu mastu tvarkančioms specialių kategorijų duomenis ar vykdančioms sistemingą stebėseną (BDAR 37 str.).
Kiek kainuoja išorinis DPO?
Mėnesinis principas, gerokai pigiau nei etatinis specialistas. Tikslią kainą pateikiame per 24 val.
Kibernetinio saugumo auditas
IT infrastruktūros auditas įvertina kibernetines rizikas ir parengia saugumo politikos dokumentus jūsų verslui. Auditas apima phishing simuliacijas, incidentų reagavimo planą ir, jei reikia, pen-testavimą.
Rezultatas — konkretus rizikų sumažinimo planas, ne bendros rekomendacijos. Tęstinis mėnesinis monitoringas užtikrina, kad apsauga liktų aktuali.
Kiek trunka kibernetinio saugumo auditas?
Pats auditas — 2-3 savaitės, tęstinis monitoringas vyksta mėnesiniu principu.
Ar auditas apima phishing mokymus?
Taip. Phishing simuliacijos ir mokymai darbuotojams yra standartinė audito dalis, nes žmogiškasis faktorius yra dažniausia pažeidimų priežastis.
NIS2/TIS2 atitikties konsultacija
NIS2 atitikties konsultacija paruošia jūsų įmonę pagal LT TIS2 perkėlimą (nuo 2025-10-17). Atliekame atotrūkio analizę, registruojame įmonę NKSC ir parengiame 10 priemonių įgyvendinimo planą.
Apima incidentų pranešimo procedūras ir tiekimo grandinės saugumo vertinimą — pilnas pasiruošimas per 3-6 mėnesius.
Kam taikoma NIS2 Lietuvoje?
18 sektorių sąrašas, apimantis energetiką, sveikatos apsaugą, skaitmenines paslaugas ir kitus — atotrūkio analizė nustato, ar jūsų įmonė patenka į sąrašą.
Kiek trunka pilnas NIS2 pasiruošimas?
3-6 mėnesiai, priklausomai nuo pradinės atitikties būklės ir įmonės technologinės infrastruktūros sudėtingumo.
Duomenų tvarkymo registras
Duomenų tvarkymo veiklos įrašai (RoPA) pagal BDAR 30 str. fiksuoja, kokius duomenis tvarkote, kokiu tikslu ir kokiu teisiniu pagrindu. Tai pirmas dokumentas, kurio VDAI paprašo per patikrinimą.
Rengiame registrą per interviu su jūsų komanda, ne kaip tuščią šabloną — rezultatas atspindi realius duomenų srautus jūsų sistemose.
Kas privalo turėti duomenų tvarkymo registrą?
Beveik visi valdytojai ir tvarkytojai pagal BDAR 30 str. — mažiau nei 250 darbuotojų išimtis praktiškai netaikoma reguliariam tvarkymui.
Kuo RoPA skiriasi nuo privatumo politikos?
Privatumo politika yra išorinis dokumentas subjektams; RoPA yra vidinis, detalesnis registras priežiūros institucijai.
Poveikio duomenų apsaugai vertinimas
PDAV pagal BDAR 35 str. įvertina, kaip planuojamas duomenų tvarkymas paveiks fizinių asmenų teises — privalomas, kai tvarkymas kelia didelę riziką (stebėsena, specialių kategorijų duomenys, naujos technologijos).
Vertiname ir teisinį pagrindą, ir realią techninę architektūrą, todėl rezultatas yra naudojamas dokumentas, ne formalumas dėl varnelės.
Kada PDAV yra privalomas?
Kai tvarkymas kelia didelę riziką — sistemingai stebint, dideliu mastu tvarkant specialių kategorijų duomenis ar naudojant naujas technologijas (BDAR 35 str.).
Kiek laiko užtrunka poveikio vertinimas?
Paprastai 1-3 savaitės, priklausomai nuo sistemos sudėtingumo ir duomenų srautų apimties.
Privatumo politika svetainei
Privatumo politika pagal BDAR 13-14 str. informuoja lankytojus, kaip tvarkomi jų duomenys. Dažniausia klaida — nukopijuota svetimo verslo politika, kuri neatitinka realių procesų ir tampa įrodymu prieš jus.
Rengiame tekstą, suderintą su jūsų duomenų tvarkymo registru — aiškia kalba, atitinkantį BDAR 12 str. skaidrumo principą.
Ar galiu nukopijuoti kitos įmonės privatumo politiką?
Ne. Nukopijuota politika beveik niekada neatitinka jūsų realių procesų ir tampa įrodymu prieš jus per VDAI patikrinimą.
Ką privaloma nurodyti privatumo politikoje?
Valdytojo tapatybę, tvarkymo tikslus ir pagrindą, gavėjus, saugojimo terminus ir duomenų subjekto teises (BDAR 13-14 str.).
Duomenų tvarkytojo sutartis
Duomenų tvarkytojo sutartis (DPA) pagal BDAR 28 str. privaloma kaskart, kai perduodate duomenis IT tiekėjui, debesijos platformai ar buhalterijos biurui. Sutarties nebuvimas yra savarankiškas pažeidimas, net jei nutekėjimo neįvyko.
Rengiame sutartis, atitinkančias BDAR 28 str., ir tikriname jau gautas tiekėjų sutartis, kurios dažnai neapsaugo valdytojo.
Kada privaloma tvarkytojo sutartis?
Kaskart, kai perduodate asmens duomenis kitam subjektui, kuris juos tvarko jūsų vardu — IT paslaugoms, debesijai, buhalterijai.
Kas nutinka be DPA sutarties?
Tai savarankiškas BDAR 28 str. pažeidimas — VDAI patikrinimo metu reikalauja pateikti visas tvarkytojo sutartis.
Duomenų pažeidimo valdymas
Duomenų pažeidimo (data breach) reagavimo planas apibrėžia žingsnius, kai įvyksta saugumo incidentas — nuo aptikimo iki pranešimo VDAI per 72 val. (BDAR 33 str.) ir, jei reikia, duomenų subjektams.
Paruoštas planas sumažina reagavimo laiką ir riziką, kad pavėluotas ar netinkamas pranešimas taps papildomu pažeidimu.
Per kiek laiko reikia pranešti apie duomenų pažeidimą?
VDAI turi būti informuota per 72 valandas nuo sužinojimo apie pažeidimą, jei jis kelia riziką asmenų teisėms (BDAR 33 str.).
Ar visada reikia informuoti duomenų subjektus?
Tik kai pažeidimas kelia didelę riziką jų teisėms ir laisvėms (BDAR 34 str.) — planas nustato, kada šis slenkstis pasiektas.
BDAR mokymai darbuotojams
Darbuotojų BDAR ir kibernetinio saugumo mokymai sumažina dažniausią pažeidimų priežastį — žmogiškąjį faktorių. Apima phishing simuliacijas, duomenų tvarkymo praktikos apžvalgą ir incidentų atpažinimą.
Mokymai pritaikomi jūsų komandos realioms situacijoms, ne bendroms skaidrėms — darbuotojai išeina žinodami, ką konkrečiai daryti.
Kaip dažnai reikia atnaujinti BDAR mokymus?
Rekomenduojama bent kartą per metus, papildomai — įdiegus naują procesą ar po incidento.
Ar mokymai apima phishing simuliacijas?
Taip, tai standartinė dalis — realistiškos simuliacijos parodo, kiek darbuotojų atpažįsta grėsmę praktikoje, ne tik teorijoje.
Mūsų sertifikatai
Mūsų komanda sujungia teisininkus ir IT specialistus, kurie kasdien dirba su BDAR, NIS2 ir kibernetinio saugumo reikalavimais. Bet kokiu klausimu galite paklausti tiesiogiai konsultacijos metu.
Norite pasitikrinti savo atitiktį?
Tiesiogiai užsisakykite konsultaciją mygtuku žemiau. Turite klausimų? Užpildykite formą — komandos narys susisieks per 24 val.
Susisiekite
DUK
Kas yra NIS2 direktyva ir kaip ji veikia Lietuvą?
NIS2 direktyva yra Europos Sąjungos teisės aktas, skirtas kibernetiniam saugumui. Lietuvoje ji įpareigoja viešąjį sektorių stiprinti saugumo priemones ir užtikrinti, kad kritinės infrastruktūros operatoriai laikytųsi griežtų saugumo standartų.
Kada viešajam sektoriui būtina atnaujinti IT saugumo politiką?
Viešajam sektoriui būtina atnaujinti IT saugumo politiką kasmet arba po didesnių pokyčių, tokių kaip naujų technologijų diegimas. Taip pat atnaujinimas būtinas po kibernetinių incidentų ar naujų grėsmių atsiradimo.
Kodėl svarbu 24h incidento pranešimo prievolė?
24h incidento pranešimo prievolė užtikrina greitą reakciją į kibernetinius incidentus. Tai padeda sumažinti galimus nuostolius ir apsaugoti kritinę infrastruktūrą, o taip pat leidžia greitai informuoti visuomenę apie galimas grėsmes.
Kaip technologijų proveržis keičia saugumo strategijas?
Technologijų proveržis, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto ir debesų kompiuterijos plėtra, reikalauja naujų saugumo strategijų. Organizacijos turi prisitaikyti prie greitai besikeičiančių grėsmių ir investuoti į modernias saugumo priemones.
Kuo skiriasi viešasis ir privatus IT sektorius saugumo požiūriu?
Viešajame sektoriuje saugumo standartai dažnai yra griežtesni, nes jis tvarko jautrią informaciją ir atlieka svarbias funkcijas. Privačiame sektoriuje saugumo sprendimai gali būti lankstesni, tačiau dažnai priklauso nuo įmonių dydžio ir resursų.
Kaip viešasis sektorius gali apsisaugoti nuo kibernetinių atakų?
Viešasis sektorius gali apsisaugoti nuo kibernetinių atakų diegdamas stiprias saugumo priemones, tokias kaip ugniasienės ir šifravimas. Taip pat svarbu reguliariai mokyti darbuotojus apie saugumo praktiką ir vykdyti saugumo auditą.
Kodėl svarbu investuoti į naujas saugumo technologijas?
Investicijos į naujas saugumo technologijas padeda apsaugoti organizacijas nuo naujų kibernetinių grėsmių. Be to, modernios technologijos gali padidinti efektyvumą ir sumažinti ilgalaikes išlaidas.
Kaip NIS2 direktyva veikia esminius sektorius?
NIS2 direktyva taikoma esminiams sektoriams, tokiems kaip energetika, transportas ir sveikatos apsauga. Ji reikalauja, kad šie sektoriai įgyvendintų griežtas saugumo priemones ir praneštų apie incidentus, užtikrinant visuomenės saugumą.
Kokios yra pagrindinės kibernetinio saugumo tendencijos?
Pagrindinės kibernetinio saugumo tendencijos apima dirbtinio intelekto naudojimą grėsmių aptikimui ir automatiką incidentų valdymui. Taip pat didėja dėmesys debesų saugumui ir nuotolinio darbo saugumui.
Kada verta atlikti pilną BDAR auditą viešajame sektoriuje?
Pilną BDAR auditą viešajame sektoriuje verta atlikti kasmet arba po didesnių pokyčių, tokių kaip naujų sistemų diegimas. Taip pat auditai reikalingi po incidentų, siekiant įvertinti ir pagerinti duomenų apsaugos praktiką.